NUO ŠIOL ŽAISLŲ MUZIEJUJE BUS GALIMA ŽAISTI IR SU PLYTOMIS

Gera idėja yra gerai, tačiau reikia PESETŲ, - taip sako mūsų geras bičiulis Saulius Pilinkus. Jis teisus, nes tik graži draugystės su kredito unija SAULĖGRĄŽA pavertė mūsų sumanymą realiu eksponatu. Dėkojame kredito unijos vadovui Gintautui Piragiui ir Germantei Danilevičiūtei už kantrybę ir draugišką palaikymą. O šiandien džiaugiamės galėdami įtraukti lankytojus į dar gilesnius tyrinėjimus.
 

 
 
 
Viena iš žaviausių iki šių dienų išlikusių vaikystės veiklų – statyti pilis. Pagalvoję apie statomą pilį greičiausiai įsivaizduotume vaiką iš medinių ar kartoninių kaladėlių statantį pilį ir žaidžiantį herojinius žaidimus. Tačiau jei atsigręžtume į praeitį, išvystumėme, kad vaikai ir plytos turi dar daugiau bendra.

   


Rašytiniai šaltiniai byloja, kad beveik visose plytinėse dirbdavo vaikai nuo 5–6 m. amžiaus, kaip pameistriai mokėsi amato subtilumų. Apie tai sužinome ne tik iš istorinių šaltinių – tai patvirtina ir mažyčiai pirštų atspaudai, išlikę degtose plytose. Kol plytos džiūdavo didelėse atvirose stoginėse, aplink virė gyvenimas – tai mums atskleidžia basų ar batuotų kojų ir kojyčių atspaudai, šunų, kačių ir kiaulių pėdsakai, o kartais pasitaiko net piešinių, išraitytų džiūstančios plytos paviršiuje.

 

 

 
Žaislų muziejuje pristatoma nauja ekspozicija PLYTOS IR VAIKAI, kuri atskleidžia gilesnes plytų, vaikų, vaikystės ir pilių sąsajas. Siekdami, kad šeima tyrinėdama išmoktų naujų dalykų ar prisimintų užmirštus, šioje ekspozicijoje kartu pristatomi ir trys esminiai istoriniai plytų rišimo būdai.

                
            

Nuo šiol linksmai žaisdami vaikai, šeima ar draugai turės progos pamatyti, kuo skiriasi BALTIŠKAS-VENDINIS, GOTIKINIS ar RENESANSINIS plytų rišimo būdai, patiems išmėginti jėgas dedant plytas teisinga eile.
 
     

 
 
Kokios trūksta?
 
 
Ekspozicijos mecenatas - kredito unija SAULĖGRĄŽA
Ekspozicijos inžinierius – Gediminas Blaževičius
Ekspozicijos dailininkė – Vita Zarankaitė