Back

   Žaisladirbių istorijos IV

Gamybinis susivienijimas „Neringa“
 
     Praūžus II-ajam Pasauliniam karui, žaislų gamyba Lietuvoje vertėsi kelios artelės. Po 1965 metų jas ėmėsi kuruoti Vietinės pramonės ministerija ir artelės virto valstybinėmis įmonėmis. 1972 metais trys Vilniuje veikusios įmonės „Žaislas“ (Birbynių g.), „Lėlė“ (Daugėliškio g.) ir „Vienybė“ (Savanorių pr.) buvo sujungtos į Lietuvos TSR Vietinės pramonės ministerijos Vilniaus kultūrinių prekių gamybinį susivienijimą „Neringa“.

   

 Susivienijimo I-asis cechas Vilniuje, Daugėliškio g. Nr. 32 

   Apie 1974-1975 m. prie susivienijimo buvo prijungta ir „Metalo konstrukcijų gamykla“ (Bukčiai). Iki 1980 metų susivienijimas pajungė dar ir Kaune veikusią
Aido gamyklą, o apie 1985 m. nedidelę įmonę Šakiuose. Klestėjimo laikais susivienijime dirbo virš 3000 darbuotojų, o pagaminamų žaislų kiekiai skaičiuojami šimtais tūkstančių.

- Metalinių žaislų katalogas -
     I-asis gamybinio susivienijimo cechas, o kartu ir valdyba, buvo Daugėliškio g. - buvusioje „Lėlės“ įmonėje. Šiame ceche gamintos įvairios polietileninės lėlės, tarp jų ir vaikščiojančios. 9 dešimtmetyje, įsigijus plastizolio gamybos linijas, žaislus imta gaminti ir iš šios medžiagos. II-asis cechas („Žaislas“) specializavosi žaislų iš  litografuotos skardos ir plastmasių gamyba. XX a. 9 deš. pradžioje pradėjo gaminti mechaninius žaislus. Kooperuojantis su Lenkijos įmonėmis ir gaunant iš jų mechanizmus, II-ame ceche imtos gaminti įvairios mašinėlės su užvedamais, inertiniais ir elektriniais varikliukais.

- Minkštų žaislų katalogas -
Įmonė
„Aidas“ Kaune (Vilijampolėje) buvo įsikūrusi trijose vietose ir gamino vaikiškus baldus, vežimėlius bei įvairus muzikos instrumentus - metalofonus, lūpines armonikėle ir kt.
III-as cechas („Vienybė“) gamino žaislus iš plastiko, o IV-as cechas („Metalo konstrukcijų gamykla“) užsiėmė metalo gaminių gamyba: įvairūs kanistrai, šukos arkliams, bei litografuota skarda (daugiausiai skirta žaislams) ir kitos smulkmenos iš alavuotos skardos.

- Lėlių katalogas -
1964 metais Vilniuje, Žvėryne, įkurtas
Eksperimentinis taros ir įpakavimo konstravimo biuras. Nuo 1975 m. perorganizuotas į taros ir pakavimo gamybinį susivienijimą Vilnis, projektavo ir gamino pakuotes beveik visai gamybinio susivienijimo Neringa“ produkcijai.
Susivienijimo produkcijos platinimas dažniausiai vyko didmeniniu būdu - žaislai ir kiti gaminiai buvo pristatomi įvairiose respublikinės reikšmės mugėse, kuriose tuometinės Prekybinės bazės užsipirkdavo (sudarydamos sutartis) prekių visiems metams.

Panašiai prekyba vykdavo ir sąjunginės reikšmės mugėse (dažniausiai Maskvoje). Reikia paminėti, kad
gamybinis susivienijimas Neringa“ Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, turėjo ir vieną firminę parduotuvę, kurioje savo produkcija prekiavo patys.    

   

 

 Susivienijimo Neringa produkcija

  1988 m. gamybinis susivienijimas atsiskyrė nuo Vietinės pramonės ministerijos ir veikė savarankiškai. Tačiau jau pirmais nepriklausomybės metais vyriausybė nurodė išformuoti visus gamybinius susivienijimus, tuo pačiu ir Neringą. Likusios atskiros įmonės nepajėgė išlaikyti žaislų dizainerių ir kūrėjų, tai neleido aktyviau pasipriešinti ir konkuruoti su užsienio žaislų gamintojais. Galiausiai sunki ekonominė padėtis ir  visiškas Rusijos rinkos uždarymas lėmė beveik visų jų bankrotą XX a. 9 deš. viduryje.

     

Susivienijimo Neringa produkcija

   Apibendrindami trumpą
Neringos“ istoriją, galima teigti, kad kone tris ištisus dešimtmečius šis susivienijimas aprūpino mažiausius visuomenės atstovus gausybe pačių įvairiausių žaislų. Tad nesuklysime sakydami,  jog kiekvienas tarp 1960 ir 1990 metų gimęs Lietuvos (o galbūt ir ne vienos kaimyninės šalies) vaikutis šio fabriko produkciją atpažįsta asmeniškai. Tikėtina, kad Jūsų tėvų ir Jūsų pačių slaptose vaikystės turtų saugyklose saugomas dar ne vienas šiltas vaikystės akimirkas menantis fabriko žaislas.




 Susivienijimo Neringa  prekinis ženklas  


--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Už straipsniui suteiktą vaizdinę medžiagą ir informaciją muziejus dėkoja Gėlei Striškienei, Jonui Čeikauskui, Paulinai Galinienei, Janinai Mikalauskienei, Algimantui Matulevičiui ir kt.